Knygų klubas: Pirmąkart mama

Kokia knyga jūsų rankose buvo geriausia? 

Vaivos Rykštaitės "Pirmąkart Mama" atvėrė lobynus manyje mintyse ir veiksmuose. Parašiau ilgiausią laišką rašytojai dėkodama jai. Nesame įpratę sakyti daug grožio, o tai juk taip svarbu! 

278 puslapis. "Kai buvau labai jauna, vienas vaikinas man sakė: "Aš tave taip myliu, taip myliu, kad galėčiau dėl tavęs numirti!". Jam atsakiau: "OK, tai tada išnešk šiukšles". Tris kartus prašiau, bet šiukšlių jis neišnešė - tingėjo. Palikau, nes kokia čia meilė, jei numirti gali, o šiukšlių neneši? Dėl savo Zyliukės mirčiau tūkstančius kartų, leisčiausi kapojama gabalais, draskoma hienų, kopčiau, krisčiau, kaučiausi - dėl jos ne tik numirčiau, dėl jos aš galiu tapti nemirtinga. Bet va, geriu miežinę kavą, juokiuosi skaitydama feisbuko srautus, ir atitipena Zylė su tarp kojų nutįsusiu išpampusiu pampersu ir tempia už rankos.  - Mama, pieš! Pieš! Pieš! Ir va, numirt galėčiau, bet piešti šią akimirką - niekaip.  - Mamytė geria kavą, mažute, palauk.  Mažutė bliauna. Mamytė geria kavą ir galvoja: gal ir be reikalo jaunystėje tą vaikiną palikau". 

O dar kiek vietų, kuriose atradau save! Pavyzdžiui, skyrius apie motinas-deives:  242 puslapis. "Ji turi daug veidų ir pavidalų. Tai ir iš uogienės stiklainio per šiaudelį žaliąjį kokteilį siurbčiojanti hipsterė, ir tatuiruota pilvo šokių instruktorė, dula, vedų išminties žinovė su ilgu sijonu, už gyvūnų teisds piketuojanti veganė, avinti madingais ananasų odis sportbačiais, - visos jos, turbūt ir pačios to nesuvokdamos, savo veiksmais vienaip ar kitaip rezonuoja su aštuntąjį dešimtmetį Šiaurės Amerikoje ir Vakarų Europoje įsisiūbavusiu neopagoniškuoju Deivės judėjimu". 

Turbūt aišku, kur čia susirezonavo labiausiai. Ps. Ananasų odos batų neturiu, bet jei kas tokius užmatytų, pasiūlykit.



Naujausi įrašai

Rodyti viską